šiurenti

šiurénti, -ẽna, -ẽno 1. intr. Š, NdŽ, VšR, Žvr, Vv, Jsv, Pc, Vdžg, Rs, Kvr, Užp, Sdk, Slk, Dsn, Ign nesmarkiai pūsti, dvelkti: Vėjelis šiurẽna OG329. Šiandiej vėjo kaip ir nėr, tik bet sau šiurẽna kiek Ktk. Drebulė ir šiandien nuo mažiausio vėjelio, vos šiurenančio, dreba BsPIII320. Šiaurus vėjelis šiurẽna sniegu, pagal sniegus J. Rudens vėjelis šiureno jaunų pušelių viršūnėmis rš. | Šiurẽna šaltis po truputį ir šąla Ut. 2. tr. DŽ, NdŽ, FrnW, OGLII403, LTR(Grk) nesmarkiai pučiant judinti, kedenti, šiaušti: Vėjas šiurẽna man plaukus Alk. Vėjelis smilgas šiurẽna Gs. Nakties vėjas šiureno medžių viršūnes Mš. Vėjo šiurẽnamas marių paviršius Š. Vėjas šiurẽna marškinius – tuoj ir išdžius Krd. | refl. NdŽ. 3. tr. Grv šlaminti, čežinti: Tardytojas tuoj įnirtingai ėmė šiurenti popieriaus lapus rš. Baronienė išdykavo ir žaidė, šiurendama ir žarstydama juos (lapus) kojomis V.Myk-Put. 4. intr. NdŽ, DŽ¹ šlamėti, šnarėti, čežėti, šiurėti: Skurdi žolė šiurena kopose S.Nėr. Neatskirsi, kur kelmo čia būta, karvėtakio eita, atžalyno šiurenta J.Balt. Šiurena už lango sena obelis rš. Šiurendamos bangos ne pasaką seka rš. Nepažįstamas paukštis, beveik negirdimai šiurendamas sparnais, puldinėjo nuo vieno medžio prie kito rš. Šiurena vėliavų šilkai T.Tilv. 5. intr. keliant šlamesį, šnaresį, judėti, eiti: Nendrėse šiurena antys rš. | prk.: Aplinkui, sparnais glostydama, šiureno mirtis rš. 6. intr. palengva, silpnai degti: Tik ką šiurẽna pečiukas – kada gi išvirs teip kūrenant Ukm. Verdant uogas reikia ugnies nesmarkios, kad tik ką šiuréntų Ds. ║ liepsnoti: Ugnelė teip linksmai šiurena Mlt. 7. intr. tekėti, sroventi, čiurlenti: Iš Migiškių ežero anas (upelis) šiurẽna Aln. ║ pamažu bėgti, varvėti: Tegu, tegu teip sau šiurena Rdd. ║ lynoti: Šiurẽna šiandie visą dieną lytus Vdžg. Mažas lytutis šiurẽna Skr. 8. intr. Šmk eiti (apie šiurpą): Šiurẽna jam po visą kūną toks drebulys LKT178(Jrb). \ šiurenti; atšiurenti; iššiurenti; nušiurenti; pašiurenti; sušiurenti